Advento laikotarpis

Artėja metas, kai dažnas iš mūsų klausiam savęs ar kitų: ar lauki Kalėdų? Atsakymo laisvė gana ribota, bet kodėl visko šiek tiek nekomplikavus? Visų pirma, gali skirtis tai, ką žmogui reiškia Kalėdos: ilgiausios nakties, saulės sugrįžimo šventė, Jėzaus gimimo diena, Kalėdų senelio dovanų įteikimo diena, gerumo ar tiesiog išeiginė diena. Taip pat gali skirtis ir laukimo prasmė: vieni laukia – praktikuoja laukimą (Adventą), kiti laukia atostogų, dovanų, pramogų, galimybės skaniai pavalgyti ar tiesiog pasidžiaugti kartu su artimaisiais.

Norėčiau su jumis pasidalinti Kalėdų laukimu – Adventu (lot. „adventus“ – atėjimas) ir tai, kaip šis laukimas gali mums būti naudingas. Įvairiais laikais žmonės Adventą laikė svarbiu metu kūnui ir dvasiai apsivalyti bei sustiprėti. Jo metu buvo laikomasi tam tikrų taisyklių, kurių viena – pasninkas. Daug kam jis asocijuojasi su kažko nevalgymu, bet tai tik viena sudėtinių pasninko dalių – susilaikymas nuo to, kas mums trukdo. Kitos neatsiejamos dalys – tai tyla bei malda.

Susilaikymas ne nuo tam tikro maisto, bet dalykų, kurie mums labai patinka, nors netinka, neretai veikia žalingai. Pavyzdžiui, susilaikymas nuo žalingo maisto, gėrimų, destrukcinės muzikos, filmų, knygų. Kiekvienas turime savo aistrų bei silpnybių, taip pat gali skirtis jų pasireiškimo lygis. Kurį laiką to nedaryti, formuoti naujus įpročius ar sugrįžti į pusiausvyrą gali pareikalauti daug valios. Tam padės kitos dvi pasninko dalys – tyla ir malda.

Buvimas tyloje – taipogi iššūkis, kuris sunkiai, bet įmanomas žmogui, gyvenančiam mieste. Triukšmas ne tik trukdo vystytis kūdikiui, tyloje gimsta gražiausi kūriniai: rašytojų, dailininkų, muzikantų. Žinoma, svarbiau, jog širdyje būtų ramu, bet kartais daug paprasčiau tiesiog kažką aplinkoje pakeisti. Rytuose žmonės moka pinigus, kad juos uždarytų į tylos namelius. Vyksta tylos savaitgaliai, savaitės, kas populiaru ir Lietuvoje. Vienas pagrindinių tikslų – atgauti ramybę, nors ir trapią, bei sustiprinti emocinį imunitetą – būti atsparesniems įvairiems stresoriams.

Tylos ir ramybės kokybę apspręs tai, kokiu turiniu tai užpildysite. Jei žmogus ko nors nedarys ar nevalgys, bet save pripildys įvairiais super-stimulais: blizgučiais, neigiamomis emocijomis, pramogomis, toks adventas jam bus mažai naudingas, galbūt net žalingas. Nedaug naudos gaus ir tas, kuris niekuo to neužpildys.

Malda – viena efektingiausių priemonių suformuoti ir pripildyti tuo (prote), kuo žmogus naudosis artimiausius metus, o gal net visą dešimtmetį (kaip kartais teigia psichologai). Tokiu būdu praeities įvykiai nušvinta kitoje šviesoje (įgauna kitą prasmę) ir susiformuoja pozityvesnės gyvenimo nuostatos. Maldos dažnai apima keturias dalis: dėkingumo laikyseną (nusiteikimą), šlovinimą, gailestį bei užtarimą, pvz., malda Tėve mūsų. Maldos formos gali būti žodinė, meditacija ir kontempliacija.

Ar maldą galėtų atstoti mantros? Patikslinčiau, ar gali turėti panašų poveikį? Atsakyčiau taip ir ne. Mantrų (sanskrito kalba) vienas iš poveikių – tam tikrų garsų, kurie veikia žmogų, net nežinant jų prasmės, tarimas. Galbūt kam nors artimesnės lietuviškos sutartinės? Meldžiatės lotyniškai? Daug komentuoti apie tai, ko nežinau, būtų neišmintinga. Kviečiu pasidalinti įžvalgomis apie šį laukimo metą.

Visiems gražaus Advento laikotarpio