Mokslo metų pradžioje tėvai dažnai imasi domėtis įvairiomis vaikų užklasinėmis veiklomis. Įvairių būrelių vadovai kviečia juos išmėginti. Žinoma, miesto gyventojams pasirinkimas dažniausiai didesnis, bet tai nebūtinai palengvina jų apsisprendimą. Norėčiau pasidalinti su jumis įžvalgomis, kurios kilo, kyla, kai pačiam tenka pasirinkti, kur vesti vaikus.
– Kai išmoksti prisiversti bent valandą pasitreniruoti ar peršokti penkiolika duobių, pradedi įgyti savireguliavimo jėgą. Penkiametis, kuris gali gainioti kamuolį dešimt minučių, vėliau tampa šeštoku, kuris gali laiku pradėti ruošti namų darbus. Štai kodėl užrašyti vaikus į pianino pamokas ar sporto būrelius yra taip svarbu, – sako Heathertonas. Taip galima sustiprinti savo valios raumenis ir vėliau juos panaudoti kitose srityse.
Tačiau nereikėtų nuvertinti ir to, kokį emocinį foną vaikas patiria dalyvaudamas įvairioje veikloje. Pasak Muraveno, jeigu vaikai jaučia, kad tai jų asmeninis pasirinkimas ar kad tai jiems patinka, nes pagelbsti kam nors kitam, tuomet užduotis ne tokia sunki. O jeigu jie jaučia, kad nėra savarankiški, jeigu vien laikosi paliepimų ir įsakymų, jų valios raumuo daug greičiau nuvargsta.
Dėl šių priežasčių svarbu vaiką skatinti reguliariai atlikti įvairias užduotis: sporto, meno, mokslo, namų ūkio. Jei veikla nėra pritaikyta ikimokyklinio amžiaus vaikams, patys tėvai turėtų padėti sukurti gerą emocinį foną ir motyvuoti įvairiais paskatinimais, pastebint, kiek jau išmoko. Mokyklinio amžiaus vaikams, apart paskatinimų, jei reikia, paaiškinti, kodėl jis tą daro: dėl gabumų, sveikatos, laisvalaikio ir kt. Turite būti pasirengę, jog vaikas gali nenorėti to tęsti, ir tuo metu pasitelkti į pagalbą įvairius sprendimo būdus: paskatinimo, apribojimo, motyvavimo, susitarimo, alternatyvų pasiūlymo.
Į ką būtų galima dar atsižvelgti, sprendžiant su popamokinės veiklos pasirinkimu iškilusius klausimus?
Sveikata
Pradinių klasių vaikai dažniausiai skundžiasi judamojo aparato (raumenų ir kaulų) bei regėjimo problemomis (Sveikatos priežiūros įstaigų duomenimis). Tai nestebina, žinant, su kokiais naujais iššūkiais šioms organizmo sritims tenka susidurti mokykloje. Ir jei jums atrodo, kad vaikas gerai mato ar juda, visi šie gabumai dar tik vystosi ir nuo to, kaip vaikai juos naudoja, priklausys jų kokybė ateityje. Netaisyklinga laikysena – ne tik kitoks kūno vaizdas, bet ir galimi skausmai, apsunkęs kvėpavimas, dėl to atsiradęs didesnis nuovargis bei mažesnis darbingumas. Regėjimo blogėjimas atspindi ne tik pokyčius akyse, bet ir įtampą, kurią galimai išgyvena vaikas. Kaip ir visur, būna išimčių, bet akiniai dažniausiai neišsprendžia kitų regėjimą įtakojančių veiksnių: judėjimo stoką, netaisyklingą kaklo padėtį, neigiamas emocijas, nevisavertę mitybą ir kt.
Būreliai, kuriuose lavinama laikysena:
Pastebėjimas. Priklausomai nuo vadovo kompetencijos, būrelių ir veiklų, kurios lavina laikyseną, gali būti ir daugiau. Reikėtų atsižvelgti ir į individualias vaiko savybes, dėl ko būtų verta pasikonsultuoti su specialistu.
Skatinant fizinį aktyvumą, bet kokia judri veikla – geriau, nei jokios. Žaidimai lauke, laipiojimas po medžius ir pan., gali būti puiki alternatyva palaikant fizinį aktyvumą bei puoselėjant laikyseną. Namuose galite pakabinti laipiojimo virvę (ar kieme ant medžio šakos), gimnastikos žiedus, skersinį. Vaikai natūraliai mėgsta įvairias karstymosi priemones.
Būreliai, kuriuose lavinamas regėjimas (atsižvelgiant į W. Bates patarimus):
Daug šių veiklų galite skatinti ir namie, tačiau būrelis papildomai suteikia galimybę vaikams pabendrauti su panašaus amžiaus vaikais, susirasti draugų, daugiau pajudėti (keliaujant į būrelį ir iš jo), pakeisti socialinę aplinką.
Amžius
Ikimokyklinio amžiaus vaikai daugiausiai išmoksta, mėgdžiodami kitus. Tokiems vaikams labai svarbu žaidybiniai elementai, tad patartina rinktis (esant galimybei) vadovą, kuris tai skatina. Kadangi ilgai dėmesį išlaikyti gali būti sunku, vaikams tiktų kuo įvairesnė, gyva veikla.
Mokyklinio amžiaus vaikai paprastai gali ilgiau išlaikyti dėmesį, geba priimti savarankiškus sprendimus. Įvairiems gebėjimams išmokti, priešingai nei ikimokyklinio amžiaus vaikams, reikia daugiau valingų pastangų, kartojimo. Pradėjęs lankyti mokyklą, vaikas susiduria su daugybe naujų dalykų, dėl to patiria nemažai streso. Aktyvūs būreliai gali padėti jam išgyventi šį laikotarpį, tiesa, nereikėtų perlenkti lazdos, nes fizinis krūvis taip pat yra stresas. Pernelyg aktyvi popamokinė veikla gali trukdyti susikaupti mokantis bei susilpninti imuninę sistemą.
Jaunesnio amžiaus vaikų veikloje, nepaisant būrelio specifikos, neturėtų dominuoti ilgi, į ištvermę orientuoti krūviai (nors pagal tai, jog vaikui tai sunkiau pavyksta, gali atrodyti priešingai). Neturėtų būti ir krūvių, kurių metu pareikalaujama maksimali jėga. Tuo tarpu gali būti saugiai mokomasi: greitumo, vikrumo ir darbo su savo kūno svoriu pratimų: prisitraukimų, šuoliukų, atsispaudimų.
Kai kurie gabumai vienoje sporto šakoje vėliau gali padėti įgyti pranašumą kitose, pvz.: daugelis įžymių žaidimų sporto atstovų anksčiau lankė ne vieną skirtingos rūšies būrelį. Dėl to verta pamėginti keletą veiklų, pradedant nuo įvairesnių, daugiau judesių reikalaujančių (pvz.: gimnastika) prie labiau specifiškesnių (pvz.: krepšinis). Įvairūs būreliai be visokių specialių priemonių ir užduočių lavina ir žmogaus charakterį, kas gali praversti įvairiose gyvenimo srityse.
Kai kurių autorių duomenimis, vaikų dubens ir kojų kaulai savo formą įgauna iki 16 metų amžiaus, ir vėliau mažai kinta. Atsižvelgiant į tai, svarbu, jog vaikai galėtų atlikti judesius pilna amplitude. Vis tik nereikėtų piktnaudžiauti dar nesutvirtėjusiais sąnariais, ir per prievartą vaikų nespausti. Laikotarpyje tarp 11 ir 14 metų, kai kojos tampa ilgesnės už liemenį, vaikams natūraliai sunkiau pasilenkus pasiekti kojų pirštus.
Lytis
Nors šiais laikais mergaitės ir berniukai dažnai lanko panašius būrelius, pasirenkant veiklą, galima būtų atsižvelgti ir į tai, kokias savybes ji skatina.
Genetika
Iš prigimties lėtesnis vaikas gali išmokti greitumo, bet neverta tikėtis, jog galės tapti sprinteriu. Dėl to anksčiau ar vėliau nusivils ir nenorės to tęsti. Tuo tarpu greitesniam vaikui bus tikra kančia, jei jis bus verčiamas dažnai bėgioti ilgus nuotolius. Būtų gerai, jog veikla, kuria užsiima vaikas, kuo geriau atitiktų jo prigimtį, nes tik tuo būdu bus galima tikėtis didesnės sėkmės, pvz., palankios kūno proporcijos plaukimui ar didelis lėtų skaidulų kiekis maratono bėgimui. Žinoma, daugumoje sporto šakų pasireiškia įvairios fizinės ypatybės ir nuo vadovo priklauso, ar jis padės skirtingiems vaikams atsiskleisti. Ir nors, pasak Stanislovaičio, sėkmė – tai 99% darbo ir tik 1% talento, lengviau šį kelią pavyks nueiti tiems, kurie turės tam palankesnes sąlygas.
Kai kuriems vaikams to kelio neteks pažinti, pvz., dėl nepalankios kaulų konstrukcijos lankyti meninę gimnastiką. Taip pat svarbu, jog vaikui nebūtų per lengva, nuobodu, nes tai gali sumažinti jo motyvaciją siekti aukštesnių tikslų. Tai viena iš priežasčių, dėl ko jau vaikystėje prigęsta talentingi žmonės, o tie, kam iš pradžių sunkiau, pasiekia aukštumų. Žinoma, galima užsiimti bet kuria veikla, nes naudos žmogus gauna ir kitose srityse: bendraujant, palaikant fizinį aktyvumą, mažinant streso lygį ir kt.
Taigi dažniausiai už vaikų popamokinę veiklą atsakingi būna tėvai, kurie gali padėti jiems atrasti savo talentus ir tobulėti. Kadangi vaikams patiems sunku nuspręsti, kas jiems gali būti reikalinga, dėl visų išvardintų priežasčių, į būrelį verta vesti vaiką, net jei jis to nenori.
No responses yet