Norėdamos išsilaikyti bažnyčios ir sinagogos turi prasimanyti pinigų. Buvo kartą tokia žydų sinagoga, kurioje per apeigas nesiųsdavo aplink indo aukoms rinkti, kaip kad darydavo krikščionys savo bažnyčiose. Joje svarbiausių švenčių dienomis, kai tikinčiųjų susirinkdavo daugiausiai ir jie būdavo dosniausi, buvo imamas įėjimo mokestis.
Vieną tokią šventą dieną į sinagogą ieškoti tėvo atbėgo vaikas. Tvarkos prižiūrėtojai nenorėjo jo įleisti – jis neturėjo pinigų susimokėti už įėjimą.
– Patikėkit, – kalbėjo vaikas, – tai labai svarbus reikalas.
– Visi taip sako, – atkirto prižiūrėtojas nė nekrustelėjęs.
Vaikas labai nusiminė ir pradėjo maldauti:
– Pone, prašau, mane įleisti. Tai gyvenimo ir mirties klausimas. Aš teužtruksiu minutę.
Prižiūrėtojas suminkštėjo:
– Gerai jau gerai, jei taip svarbu, – tarė jis, – bet jei sumanysi melstis – sučiupsiu ir išmesiu.
Anthony de Mello „Varlės malda“
No responses yet