“Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems”

Evangelija pagal Luką

Pečių ir kaklo mankšta


Ilgas šaukštas

Senais laikais mokinys paklausė savo mokytojo:

– Mokytojau, norėčiau sužinoti, į ką panašūs yra pragaras ir rojus.

Mokytojas, dėka savo mistinių galių, tuojau pat prieš jo akis atvėrė vaizdą, kuriame buvo dviejų durų namas. Jis atidarė vienas duris ir mokinys pažvelgė į vidų. Kambario viduryje buvo didžiulis stalas. Stalo viduryje stovėjo didžiulis puodas su troškiniu ir skleidė labai malonų kvapą. Žmonės, sėdintys aplink stalą, buvo sulysę ir ligoti. Atrodė, jog jie badautų. Jie laikė labai ilgus šaukštus, su kuriais buvo galima pasisemti troškinio, bet neįmanoma pavalgyti, nes šaukštai buvo ilgesni nei jų rankos. Mokinys pašiurpo, matydamas jų kančią.

Mokytojas tarė:

– Čia pragaras.

Tuomet jie užėjo į kitą kambarį. Jis buvo lygiai toks pats, kaip ir pirmasis. Čia taip pat buvo didelis stalas su dideliu puodu bei maloniai kvepiančiu troškiniu. Žmonės laikė tokio pat didumo šaukštus, bet atrodė pasisotinę, šypsojos ir bendravo tarpusavyje.

– Čia yra rojus, – pasakė dvasinis mokytojas.

– Aš nesuprantu, – tarė mokinys.

– Tai paprasta, – atsakė mokytojas, – tam reikalingas vienas mokėjimas. – Jie išmoko maitinti vienas kitą, tuo metu godieji pasirinko galvoti tik apie save.

Indų folkloras


Nosies valymas (jala neti)


Džiaugsmo mantra

Vyras gyveno su savo žmona ir penkiais vaikais mažoje lūšnelėje. Nusivylęs savo gyvenimu, jis svajojo apie didesnį būstą: taikų ir ne tokį triukšmingą. Sužinojęs, jog netoliese gyvena pripažintas mokytojas, suskubo su juo pasidalinti savo gyvenimo vargais. „Mokytojau, aš net negaliu ramiai kartoti mantros ir jau tikrai nusibodo toks gyvenimas. Prašau padėk man.“

Mokytojas nusišypsojo ir tarė, galįs išspręsti jo problemą. Ir pabrėžė, jog visą mėnesį turės laikytis jo instrukcijų. Vyras džiaugsmingai sutiko. Vėliau mokytojas tarė: „Pirmiausiai į savo namus atsivesk karvę. Pririšk ją ir šerk šienu kiekvieną dieną. Sugrįžk po dešimties dienų“. Vyras padarė kaip buvo lieptas, nepaisant sunkumų, kuriuos kėlė mažame namelyje mykianti karvė.

Po to mokytojas paprašė į namus parsivesti šunį ir vėl sugrįžti po dešimties dienų.Vyras ir tai padarė. Sekantį kartą jis gavo prašymą parsivesti kiaulę.Žmogus kentė mykiančius, lojančius ir kriuksinčius gyvūnus. Laukė, kada baigsis šis kankinantis mėnuo.

Pagaliau mokytojas paliepė išleisti gyvulius. Dabar vyrui pasirodė, jog lūšnelė – tai tarsi rojus žemėje. „Ar dabar nesijauti laimingas?“ – paklausė mokytojas, matydamas pakiliai nusiteikusį vyrą.

Indų folkloras


Nugaros masažas su kamuoliukais


„Kiekvienas medis pažįstamas iš vaisių. Nuo usnių niekas nerenka figų, o nuo erškėčio neskina vynuogių“.

Evangelija pagal Luką