Darbo vaisiai

Kartą karalius stabtelėjo prie besidarbuojančio 80 metų žemdirbio.

– Ką tu čia darai? – paklausė karalius, nustebęs, jog senyvas žmogus taip energingai darbuojasi.

– Jūsų Didenybe, aš sodinu datulių medžius, – tarė žemdirbys.

– Kiek laiko reikės, kad medžiai subrandintų vaisių? – paklausė karalius.

– Daugybę metų, Jūsų Didenybe. Aš tiek negyvensiu, kad pamatyčiau šių medžių vaisius.

– Tad kodėl tu juos sodini, senasis žmogau? – paklausė karalius.

Senasis žemdirbys akimirką susimąstė ir tarė:

– Ankstesnės kartos sodino medžius, kurių vaisiais džiaugiuosi visą savo gyvenimą. Aš, tuo tarpu, sodinu medžius tiems, kas gyvens po manęs.

Maloniai nustebintas tokio atsakymo, karalius tuojau pat apdovanojo jį auksine moneta. Senasis žemdirbys padėkojo karaliui ir tarė:

– Iš tiesų, šiems medžiams nereikėjo daug laiko, jog subrandintų vaisių. Aš ką tik baigiau juos sodinti, o jau gavau atlygį iš savo karaliaus.

Antrakursių skaitiniai, Ruhi institutas


Plytų klojėjai

Kartą viduryje didelio miesto daugybė darbininkų ištisą parą darbavosi gigantiškame pastate. Mokytojas pastebėjo tris plytų klojėjus, pertraukos metu besiilsinčius ir geriančius arbatą.

– Ką jūs čia darote? – paklausė mokytojas kiekvieno iš jų.

Pirmas vyras piktai atrėžė:

– Gal tu aklas? Aš kloju plytas.

Antras vyras nusiminęs tarė:

– Aš statau šią sieną ir tai yra sekinantis darbas. Paguoda tik ta, jog už tai reguliariai moka.

Trečias vyras iškėlė į dangų rankas ir su pasididžiavimu bei entuziazmu pasakė:

– Aš statau katedrą.

 

Viduramžių folkloras


Žarnyno valymas (Šankhaprakšalana)


Skylėta tvora

Kartą gyveno berniukas, kuris po menkiausios provokacijos netekdavo savitvardos. Jis niršdavo ir rėkdavo, užgauliodavo kiekvieną sutiktąjį. Tėvų pamokymai nedavė vaisių. Tuomet berniuko tėtis davė jam vinių dėžę ir pasakė, jog kiekvieną kartą, kai jis praras savitvardą, turės įkalti į tvorą vinį.

Pirmąją dieną berniukas įkalė 37 vinis. Tvora buvo stora ir kieta, dėl to vinių kalimas nebuvo lengva užduotis. Berniukas atrado, jog lengviau yra susitvardyti nuo pykčio nei kalti vinis. Su kiekviena diena jis vis mažiau įkaldavo vinių, kol galiausiai jam pavyko suvaldyti savo jausmus.

Šio išbandymo metu jis suprato, koks taikus tapo jo gyvenimas. Kai jis tuo pasidalino su savo tėčiu, gavo naują užduotį. Dabar jam reikėjo su kiekviena diena be pykčio ištraukti po vieną vinį. Nereikėjo ilgai laukti, kol berniukas išmoko kontroliuoti savo pyktį.

Privedęs jį prie tvoros, tėtis tarė:

– Tau šauniai pavyko, mano sūnau, bet pažvelk į tas skyles tvoroje. Tvora niekuomet nebus tokia, kaip anksčiau.

Indų folkloras