Hormezė

Hormezė – tai reiškinys, kai mažos dozės bet kokios žalingos medžiagos gali turėti stimuliuojantį ar teigiamą poveikį gyvam organizmui, aktyvuodamos ląstelinį atstatymo mechanizmą.

Kažkada vienas gydytojas konferencijos metu dalinosi mintimis, kaip prailginti žmogaus gyvenimą. Viena iš jo rekomendacijų buvo nebijoti valgyti maisto, nukritusio ant žemės, ir nedrausti to daryti vaikams. Kitas autorius knygoje apie vaikų sveikatą dar prideda patarimą nedrausti vaikams bučiuoti, liestis prie gyvūnų. Galbūt ir išskyrų iš nosies valgymas turi panašią prasmę. Tai keletas hormezės pavyzdžių, kuomet susilietimas su kitais organizmais pradeda stimuliuoti naudingų organizmų augimą. Panašu į natūralų būdą gauti probiotikų, juos padauginant, žinoma, jei yra kam pasidaugint. Vakcinos šiuo atveju irgi gali būti hormezės pavyzdžiu, kai įgyjamas imunitetas prieš galimus užkrėtimus. Kita vertus, jei vakcinų vienu metu per daug (dėl ko verda ginčai visuomenėje) arba žmogaus imuninė sistema nusilpusi, trūkstant miego, pervargus, galima padaryti daugiau žalos nei naudos. Tokiu atveju tai jau ne hormezė, nes pagal aplinkybes kažkam dozė yra tiesiog per didelė, vadinasi, nuodinga.

“Viskas yra nuodai. Viskas yra vaistai. Ir viena, ir kita lemia dozės“ Paracelsas

Kitas hormezės pavyzdys gali būti fizinis krūvis. Įrodyta, jog tinkama dozė padeda sustiprinti organizmą. Tačiau per didelis ar per mažas krūvis gali būti žalingas (kai stokojama fizinės veiklos) arba nepakankamas (lavinant įvairias savybes). Ir ta dozė priklauso ne tik nuo krūvio intensyvumo, bet ir nuo kitų aplinkybių, pvz., streso lygio, miego, mitybos ir kt. Dėl šios priežasties ne visiems tinka ta pati dozė, pvz., kvėpavimo pratimų metu vienas žmogus jaučiasi gerai, o kitą gali net paralyžuoti. Svarbu žinoti ne tik kaip atlikti pratimą, bet ir kaip jį dozuoti. Kitas pavyzdys – kai žmonės įsitraukia į intensyvią veiklą, neįvertinę savo pasirengimo. Dėl to vienas žmogus tos pačios veiklos metu nepatirs hormezės – nes krūvis per mažas, kitas patirs įvairias traumas, nes bus tam nepasirengęs. Taigi fizinis krūvis kaip hormezė sukelia oksidacinį stresą, dėl ko žmogus tampa atsparesnis kitiems stresoriams. Su sąlyga, jei krūvis yra nei per didelis, nei per mažas.

Maistas taip pat gali būti hormezės pavyzdžiu. Daug kas vertina baltymus, bet ne visiems žmonėms reikia vienodo kiekio ir rūšies baltymų, kad sukelti hormezę. Pvz.: biochemikas Kolinas Kembelas siūlo riboti gyvulinės kilmės baltymus žmonėms, sergantiems onkologinėmis ligomis. Kiti, kurių tikslas padidinti raumenų masę, vadovausis kitokiomis taisyklėmis. Žmogus gali naudoti papildus, bet negauti naudos dėl per mažos dozės, pvz., vitamino D atveju. Kiti tuo tarpu gali per daug valgyti ir nutukti. Įdomu, jog jogoje yra patarimų, kaip dozuoti ne tik fizinį krūvį, bet ir maistą. Kai kurie maisto produktai įvardijami kaip tonikai, pvz., pienas. Bet ar tai bus hormezė-tonikas ar nuodas, priklauso ne vien nuo kiekio. Ajurvedoje rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maisto rūšį, bet ir į valgymo paroje laiką, būdą, kiekį. Vieniems badavimas, grūdinimasis – vaistas, kitiems – nuodas.

Taigi galime pastebėti, jog gamtoje nėra nieko absoliučiai žalingo ar sveiko. O ar tai mums bus hormezė, priklauso nuo daugybės veiksnių: amžiaus, sveikatos būklės, krūvio rūšies bei dydžio ir kt.

Parengė Ignas Zakarauskas