Prisimenu savo močiutę, kuri, rodos, “maitindavosi” saulės spinduliais. Ar būdama balkone, ar prie tvenkinio, močiutė atsisukdavo į saulę, apnuogindavo krūtinę, pečius ir užsimerkusi kurį laiką sėdėdavo. Taip ir neteko paklausti, kodėl ji taip mėgo saulę, juk tuo metu buvome dar vaikai ir atrodė normalu daug laiko praleisti lauke, namo grįždavome tik pavalgyti ar pamiegoti.
Jau anksčiau girdėjau apie saulės vitaminą D, bet jam neteikiau didelės reikšmės. Vis tik bėgant metams, susidomėjimas vitamino D įtaka žmogaus sveikatai tik augo. Kildavo vis daugiau klausimų. Kodėl žmogui lūžta kaulai, jei kraujyje yra pakankamai kalcio? Kodėl skiriasi kraujospūdis piečiau ir šiauriau gyvenančių žmonių? Kodėl lengviau susergama žiemą, nei vasarą? Daug įtakos domėjimuisi turėjo ir artimų žmonių įvairūs negalavimai. Ilgainiui pavyko sukaupti informacijos, kuria norėčiau su jumis pasidalinti.
Vitaminas D, kurį teisingiau būtų vadinti hormonu D (H.D.), pradeda savo kelionę odoje, kur 7-dehydrocholesterolis (pro-H.D.), veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams B, virsta cholekalciferoliu. Pastarasis su krauju nukeliauja į įvairius organus, o kepenyse virsta 25-hydroksi cholekalciferoliu arba kalcifedioliu. Vėliau keliauja į inkstus, kur dar vienos cheminės reakcijos dėka virsta 1,25 – dihidroksi cholekalciferoliu arba kalcitrioliu. Tai yra aktyvi H.D. forma, kuri krauju nukeliauja į įvairius organus ir atlieka savo darbą. Naujų tyrimų dėka buvo atrasta, jog 1,25 – dihidroksi cholekalciferolį iš 25-hydroksi cholekalciferolio gamina ne tik inkstai, bet ir limfmazgiai, oda ir plaučiai.
Kodėl mums trūksta hormono D?
- Dėl kultūrinių priežasčių žmonės gali vengti atidengti savo kūną, dėl to šiltuose kraštuose, tokiuose kaip Indija, dažnai aptinkama didelė H.D. stoka.
- Iš seniau likusi H.D. vartojimo rekomendacija 400-600T.V. per dieną, kai buvo manoma, jog jis reikalingas tik rachito profilaktikai, dabartiniais laikais yra netaikytina, nes saulės vitamino iš tiesų mums reikia ženkliai daugiau. Per laiką H.D. receptorių buvo atrasta beveik visuose žmogaus audiniuose. MCgill universitete, Kanadoje, buvo atrasta, jog H.D. veikia mažiausiai 900 genų ir su jais susijusias įvairias funkcijas.
- Įvairiuose maisto papilduose, tokiuose kaip multivitaminai ar žuvų taukai, paprastai būna ta pati maža dozė 400-600T.V., kuri yra pakankama nebent kūdikiams.
- Steroidų, veikiančių priešingai nei H.D., vartojimas dar labiau apsunkina būklę, kai ir taip H.D. trūksta.
- Apsauginių kremų naudojimas silpnina arba visai neleidžia gamintis vit. D mūsų didžiausioje kūno dalyje – odoje.
- Gyvūninės kilmės produktuose gali būti mažai H.D. dėl to, kad gyvuliai mažai praleido laiko lauke arba buvo šeriami pašarais, kuriuose mažai šio vitamino.
- Augaluose taip pat yra šiek tiek H.D., tačiau kadangi vienas iš jo šaltinių – grybai, kurie būna įaugę į augalą, neekologiškuose produktuose cheminio apdorojimo proceso metu gali būti pašalinti.
- Su amžiumi oda plonėja, dėl to mažiau gamina H.D.
- Virškinimo sutrikimai apsunkina H.D. patekimą su maistu ar papildais.
- Kuo šiauriau tolstant nuo pusiaujo, tuo mažesnio intensyvumo spinduliai pasiekia žemę. Žiemą saulės spindulių taip pat mažiau pasiekia žemę, lyginant su vasara, dėl mažesnio intensyvumo, apniukusių dienų ir ilgesnio tamsaus paros laiko. Geriausias laikas hormono D gamybai yra 10-15 val., kai dauguma žmonių būna uždarose patalpose.
- Debesuotą dieną, esant šešėlyje ar vietoje, kur didelis oro užterštumas, saulės ultravioletinių spindulių B energija sumažėja apie 50%. Sėdint už lango tokia energija iš viso gali būti nulinė.
- Kai žmogui trūksta magnio, sutrinka H.D. pernešimas ir tuo pačiu virtimas aktyvia jo forma.
- Tamsesnio gymio žmonėms H.D. poreikis yra didesnis dėl natūralaus odos filtro. Todėl tamsiaodžiams, gyvenantiems šiauriniuose kraštuose, yra sunkiau gauti tinkamą H.D. dozę vien iš saulės.
- Net jei vienintelis šaltinis – saulė, suaugusiam žmogui, kad gautų pakankamą H.D. dozę, su maudymosi kostiumu reikėtų būti saulėje kasdien po 2-4 val., tamsaus gymio – 10val. Tačiau būnant tokį ilgą laiką saulėje, ypač kaitriuoju vasaros metu, padidėja rizika susirgti odos vėžiu.
- Dėl H.D. savybės tirpti riebaluose, žmonėms su padidėjusiu riebalinio audinio kiekiu, šio hormono reikia vartoti daugiau.
Hormono D trūkumo galimos pasekmės
- Lėtinio nuovargio sindromas, silpnumas, skausmai įvairiose kūno vietose, hiperparatiroidizmas.
- Osteoporozė – sumažėjus H.D. kiekiui, reikiamą kalcio kiekį organizmas kompensuoja ardydamas kaulus.
- Nusilpusi organizmo imuninė sistema, vargina dažnos virusinės infekcijos dėl natūralių antibiotikų, kuriuos gamina imuninės ląstelės, veikiamos H.D., trūkumo.
- Autoimuninės ligos – H.D. „ramina“ suįžūlėjusias imunines ląsteles.
- Vėžiniai susirgimai – dėl padidėjusio insulino kiekio H.D. atžvilgiu.
- Širdies ir kraujagyslių ligos dėl sumažėjusios kraujagyslių apsaugos nuo blogojo cholesterolio kaupimosi, sumažėjusio atsako į insulino veikimą bei padidėjusio uždegimo.
- Diabetas. H.D. reikalingas normaliam gliukozės įsisavinimui.
- Kepenų suriebėjimas dėl atsparumo insulinui.
- Padidėjęs kraujospūdis dėl H.D. trūkumo poveikio renino angiotensino aldosterono sistemai.
- Inkstų pažeidimas, sukeltas padidėjusio kraujospūdžio.
- Dantų problemos, ankstyvas jų iškritimas.
- Odos problemos: psoriazė, egzema, plaukų slinkimas.
- Depresija, demencija, Parkinsono liga, autizmas.
- Padidėjusi šių ligų rizika besilaukiančioms mamytėms: diabetas, preeklampsija, cezario operacija.
- Šios vaikų ligos: rachitas, sumažėjusi kaulų, raumenų jėga, osteoporozė, dantų problemos, imuninės sistemos defektai, metabolinis sindromas.
- Vyresnio amžiaus žmonėms dažniau būdingas nuovargis, įvairūs kūno skausmai, osteoporozė, nukritimai, širdies ligos, aukštas kraujospūdis, diabetas, vėžys, depresija, atminties trūkumas, Parkinsono liga.
Kaip nustatyti H.D. kiekį organizme
H.D. kiekį tiksliausiai parodo kraujo tyrimai. Neretai girdžiu žmones, jog, norėdami sutaupyti, neatlikę tyrimų iš karto perka papildus ir juos vartoja. Tai klaida. Nežinodami savo pradinio vitamino lygio organizme, negalėsite kontroliuoti tinkamos dozės, bei nežinosite, ar būdas, kuriuo mėginate pakelti vitamino D kiekį, tinka ir yra efektyvus būtent jūsų atveju. Žmonės, kuriems inkstuose kaupiasi akmenys, turėtų stebėti ir kalcio kiekį šlapime.
Šiuo metu patikimiausias tyrimas H.D. kiekiui nustatyti yra 25(OH). Pasiteiraukite apie jį prieš tirdamiesi, nes gali būti pasiūlytas ir panašus tyrimas 1,25(OH)2, kuris nėra toks tikslus ir neatspindi tikro H.D. lygio jūsų organizme.
Tirdamiesi atkreipkite dėmesį ir į matavimo vienetus, laboratorijose kartais dėl nežinomų priežasčių sumaišomi vienetai. Rezultatas interpretuojamas pagal norminį dydį, kuris, priklausomai nuo matavimo vienetų, gali būti 30ng/ml (75nmol/l) – 100ng/ml (250nmol/l). Dauguma specialistų rekomenduoja palaikyti H.D. lygį šiame intervale, tačiau pažymima, jog kai kurie negalavimai dingsta tik pasiekus aukštesnį lygį – nuo 50ng/ml.
H.D. šaltiniai
Pagrindinis natūralus H.D. šaltinis yra saulė, taip pat šio vitamino gausus maistas bei dirbtinės ultravioletinės soliariumų lempos. Tačiau dėl anksčiau išvardintų priežasčių daug kam yra būtini ir H.D. papildai.
Kaip dozuoti papildus, remiantis savo kūno mase ir pradiniu H.D. lygiu (iš tyrimų).
| Tyrimo rezultatas ng/ml |
Rekomenduojama H.D. dozė (T.V. per dieną) |
| Mažiau 10 |
15000 |
| 10-20 |
12500 |
| 20-30 |
10000 |
| 30-40 |
7500 |
| 41-50 |
5000 |
Lentelės duomenys, kai žmogus sveria 68kg. Kiekvieniems papildomiems 10-čiai kilogramų kūno masės reikia pridėti 1000T.V.
Kaip paversti T.V. (tarptautinius vienetus) į mcg (mikro gramus).
40T.V. – 1mcg
400T.V. – 10mcg
1000T.V. – 25mcg
5000T.V. – 125mcg
Bet kuriuo atveju prieš imantis iniciatyvos rekomenduoju pasitarti su savo šeimos gydytoju, vaistininku ar kitu šios srities specialistu bei netaupyti pinigų savo sveikatos sąskaita ir atlikti reikiamus tyrimus. Daug informacijos galite rasti naudodamiesi mokslinėmis duomenų bazėmis (pvz., https://www.ncbi.nlm.nih.gov/) , skaitydami knygas (pvz., „Power of vitamin D“ ir kt.).
Linkiu visiems saulėtų dienų 😉