Senais laikais mokinys paklausė savo mokytojo:
– Mokytojau, norėčiau sužinoti, į ką panašūs yra pragaras ir rojus.
Mokytojas, dėka savo mistinių galių, tuojau pat prieš jo akis atvėrė vaizdą, kuriame buvo dviejų durų namas. Jis atidarė vienas duris ir mokinys pažvelgė į vidų. Kambario viduryje buvo didžiulis stalas. Stalo viduryje stovėjo didžiulis puodas su troškiniu ir skleidė labai malonų kvapą. Žmonės, sėdintys aplink stalą, buvo sulysę ir ligoti. Atrodė, jog jie badautų. Jie laikė labai ilgus šaukštus, su kuriais buvo galima pasisemti troškinio, bet neįmanoma pavalgyti, nes šaukštai buvo ilgesni nei jų rankos. Mokinys pašiurpo, matydamas jų kančią.
Mokytojas tarė:
– Čia pragaras.
Tuomet jie užėjo į kitą kambarį. Jis buvo lygiai toks pats, kaip ir pirmasis. Čia taip pat buvo didelis stalas su dideliu puodu bei maloniai kvepiančiu troškiniu. Žmonės laikė tokio pat didumo šaukštus, bet atrodė pasisotinę, šypsojos ir bendravo tarpusavyje.
– Čia yra rojus, – pasakė dvasinis mokytojas.
– Aš nesuprantu, – tarė mokinys.
– Tai paprasta, – atsakė mokytojas, – tam reikalingas vienas mokėjimas. – Jie išmoko maitinti vienas kitą, tuo metu godieji pasirinko galvoti tik apie save.
Indų folkloras
No responses yet