Keturi gyvūnai – laukinė katė, mangusta, pelė ir pelėda – įsikūrė didžiuliame banjano medyje Videšos šalyje.
Pelė ir mangusta gyveno medžio papėdėje dviejuose skirtinguose urvuose. Katė gyveno didelėje medžio landoje, o pelėda – medžio šakose. Katė nebijojo savo kaimynų ir drąsiai judėdavo lauke. Pelėda ir mangusta bijojo katės, todėl laikėsi nuo jos saugiu atstumu. Tuo tarpu pelė mirtinai bijojo visų trijų savo kaimynų.
Vieną dieną katė papuolė į medžiotojo paspęstus spąstus. Trys jos kaimynai džiaugsmingai stebėjo, kaip ji blaškėsi, norėdama ištrūkti iš tinklo. Jie žinojo, jog pastangos ištrūkti yra bergždžios. Netrukus ateis medžiotojas ir visam laikui išvaduos juos nuo jų priešo.
Pelės džiaugsmas netruko ilgai. Ji pastebėjo, kaip mangusta grėsmingai juda link jos. Žvilgtelėjus aukštyn, ji pamatė pelėdą, pasirengusią nerti žemyn. Pelė suprato esanti dideliame pavojuje ir vienintelis, kas gali ją apsaugoti, tai jos priešas, katė. Ji nuskuodė prie tinklo ir pradėjo jį graužti. Netrukus ji padarė pakankamai didelę skylę katei išlįsti. Pamatę išsilaisvinusią katę, mangusta ir pelėda paspruko. Pelė taipogi pabėgo į savo urvelį. Ji žinojo, jog negali tikėtis iš katės dėkingumo, bet jos išgelbėjimas išsaugojo jai gyvybę.
Kathasaritsagara