Linksma penketo žmonių šeimyna ilsėjosi pajūryje. Vaikai maudėsi ir statė smėlio pilis, kai staiga pastebėjo artėjančią senutę. Jos žili plaukai plazdėjo vėjyje, drabužiai buvo purvini ir sudriskę. Ji murmėjo kažką sau po nosim, ėmė ką radus pakrantėje ir dėjosi į krepšį.
Tėvai pasikvietė vaikus ir liepė jiems laikytis atokiau nuo senos moters. O ji, eidama pro šalį, lenkėsi ir šen, ir ten – vis rinkdama. Šyptelėjo šeimai, bet į jos pasveikinimą niekas neatsakė.
Po ilgo laiko jie sužinojo, kad senosios moters gyvenimo misija buvo rinkti stiklo šukes pajūryje. Tam, kad vaikai į jas nesusižeistų kojų.
Anthony de Mello “Varlės malda”