Pasakoja žmonės Arabijoje: kad Adomas pasodino vyno medelį, pamatė, kad apie jį velnias per daugel trūsia, tai yra: velnias pirmiausiai patepė čiepelį vyno su taukais povo, kad jau tas paaugo, patepė su taukais beždžionkos, tas medelis tarpo, vėl atėjo velnias ir patepė su taukais levo (liūto). Jau medelis suaugęs buvo, da vėl velnias atėjo ir patepė su taukais kiaulės. Niekas negalėjo išmislytie, ką čion biesas daro ir kas iš to bus. Štai dabar, kad medelis vyno užaugo, kekes vyno atnešė ir žmonės sau vyną iš jų padarė, pasirodė: ateina liustaunas žmogus pas savo brolį, pripila sau stiklą vyno, kaip povas kloniojasi, kitus sveikindamas, ir geria. Begerdamas prageria savo protą ir iš to ima kaip beždžionka šoktie. Ir vėl da geria, o per tai užsivietrija girtuoklio smegenys, ir be reikalo užpyksta ant savo artimo, užpuola ant jo ir kaip levas piktas smertį jam padarintie gatavas. Ant pabaigos, kad geria ir geria be pamierkavonės, trotija suvisu savo razumą ir sylas kūno, puola ant žemės ing purvyną ir voliojasi kaip kiaulė. Šiltose šalyse žemės žmonės aptručija save su vynu, o pas mus su arielka. Ir per tai velnias ko daugiausiai žmonių prapuldo ant kūno ir ant dūšios.
Antanas Tatarė ” Pamokslai išminties ir teisybės” (1851)